įkibti

įkìbti intr. 1. tvirtai įsikabinti, įsitverti į ką nors: Jurgiuo šuo įkìbo į blauzdą Up. Aš jam įkibaũ su nagais į čiupryną J. Papykęs įkìbo vaikui į plaukus Š. Bijau! – sušnabždėjo Kaziukas, tėvui į skverną įkibęs Mš. Inkorus įkimba R24, N. Inkarui įkibus, laivas stovi vietoje rš. Jie tą mergučę įkibę draudžia (labai prašo pabūti) Skr. | prk.: Jau į aštuntą dešimtį įkibáu (pradėjau aštuntą dešimtį metų) Žlp. Mažieji nueisią jo keliais ir turėsią, kaip į gyvenimą įkimba (prasigyvena) rš. | refl.: Šuo, metęs kaulą, dar spėjo vilkui įsikibti į uodegą P.Cvir. Sužeistasis laikėsi kruvinom rankom įsikibęs į rogių atlošą J.Marc. Įsikibo į plaukus ir peša Mrk. Įsikibo kaip barsiukas į tešmenį Up. Įsikìbo kap dieglė į rankovę (neatsitraukia) Kt. Įsikibo Monika sau į galvą ir ilgai viena pati sau verkė rš. Yra gyvulių, kurie, kaip ir augalai, įsikibę laikosi žemės rš. Jis laikėsi, įsikibęs į jo ranką rš. | prk.: Pagrindinė kolūkinio judėjimo grandis, jo vyraujanti šiuo momentu forma, į kurią reikia dabar įsikibti, yra žemės ūkio artelė (sov.) rš. Nuogomis rankomis ir karštomis širdimis įsikibome į juodą tėvų žemę rš. Liksim čia, vis kaip nors įsikibsim (įsitaisysim, prasigyvensim) rš. Žmogus laikėsi darbo įsikibęs rš. Į mus įsikibo smarkus vėjas rš. Aš pats visur einu įsikìbęs (viską pats prižiūriu) Žlp. Širdis į svietą įsikibusi (prisirišusi) prš. Paskubom perbėgo lapelį ir įsikibo į vieną žodį laiško pabaigoje rš. Senas vyras, o įsikibo į mergą (įsimylėjo mergą) kaip pusbernis Skdv. 2. prk. įsmigti, įstrigti į ką nors: Į jo sielą kiekviena mintis įkimba lyg replės rš. Jausmas į širdį įkimba V.Kudir. Stogas to numo pirma buvo mauknomis klotas, idant kibirkštys, iš ugnies lėkdamos, neįkibtų S.Dauk. Žibt ugnis ir įkibo į skiedas Šts. Liepsna įkibo į sienas rš. Paršalau, ir įkibo kosulys Dr. Ilgai serga, must, stipriai liga įkìbo Vvr. Į mane įkibo liga rš. | refl.: Lamsargienė jautė, kaip vyro žodžiai tvirtai įsikimba širdin, keldami ir didindami viltį J.Avyž. Šaltis įsikibo Viliui į veidą I.Simon. 3. refl. įsikabinus, įsistvėrus į ką nors, laikytis, turėtis: Vaikas įsikìbdamas eina J. Palaipstais lipa vaikas, kur įsikìbti galia J. Iš turtingos butos kartais [per ugnį] neliekt žmogui nė mieto arba baslio įsikibti S.Dauk. Seni, greitai lipk, į vortinklį įsikìbk (d.) Tv. Alksniais įsikibdamas nusileidau į daubą Plt. Kai aš iš ligos pakilau, kai (vos) tik įsikibdamà paėjau Skr. 4. smarkiai įsitraukti, įnikti į kokį darbą: Matyt, jis jau įkibo kažkur į didelius reikalus rš. Žaltienė įkibo į vindą taip, kad tas burgzdamas sukosi pagrečiam kelias dienas BsPIII318. Sėdaus ir įkibau rašyti rš. Piotras duonos gabalėliu dažė iš lėkštės šiltą padažą, paskum įkibo į košę (ėmė su noru valgyti košę) rš. | refl.: Viščius įsikibo į kumpį rš. 5. refl. pasiryžti, užsispirti: Giminės įsikibo gyvenimą (ūkį) atimti Šts.

◊ į kuodùs įsikìbti susipešti: Žvirbliai vienas antram į kuodus įsikibo rš.

į mótriškos sijõną įsikìbti menk. vesti: Ka par ankstie įsìkimba į mõtriškos sijõną, nėks nebišeita Krtn.

į sijõną įsikìbti menk. per daug klausyti (žmonos): Toks tai ne vyras, kuris yra įsikìbęs į bobos sijõną Skr.

į šìrdį įkìbti patikti: Ir teip jis karaliui įkibo į širdį, kad jau ir karalystę ketino jam pavest LMD. Į širdį įkibo mun tas paršjonis Šts.

\ kibti; antkibti; apkibti; atkibti; įkibti; nukibti; pakibti; prikibti; sukibti; užkibti